Penktadienį popiežius susitiko su Vatikano astronominės observatorijos šiemet minimų astronomijos metų proga surengto tarptautinio suvažiavimo dalyviais.

2009-uosius skelbti Tarptautiniais astronomijos metais pasiūlė Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija – UNESCO, paraginusi tarptautinę bendruomenę paminėti 400 metų sukaktį nuo 1609 metais Galilėjaus vykdytų dangaus kūnų stebėjimų. Į Tarptautinių astronomijos metų minėjimus nuo pat pradžių įsijungė ir Vatikano astronominė observatorija, kurios ištakos siekia dar ankstesnius negu Galilėjaus laikus – 1582 metais popiežiaus Grigaliaus XIII įvestą kalendoriaus reformą. Kalendoriaus paklaidos ištaisymui reikalingus dangaus kūnų stebėjimus ir skaičiavimus atliko popiežiaus įgalioti Romos Kolegijos mokslininkai jėzuitai.

Penktadienio rytą sveikindamas suvažiavimo dalyvius, popiežius Benediktas XVI visų pirma padėkojo Galilėjaus bylos tyrinėtojams už jų pastangas gerai išsiaiškinti tuometinį istorinį kontekstą. Popiežius taip pat dėkojo religijos ir mokslo dialogo dalyviams už jų įžvalgas apie tikėjimo ir proto komplementarumą, už svarbų įnašą į žmogaus ir jo vietos visatoje supratimą.

Būtent šitokia humanistinė pažinimo sintezė praeityje davė pradžią moderniajam mokslui. Didžiųjų atradimų meto mokslininkai mums taip pat byloja, jog žmogiškojo pažinimo tikslas yra išimties siekimas. Pažinimas visada turi reikšti ir tam tikrą išsivadavimą. Nors mokslo eksperimentai ir skaičiavimai turi labai tikslai apibrėžtas ribas, jų tikslas visuomet atverti platesnio pažinimo akiračius.

Linkiu, - sakė popiežius savo kalbos pabaigoje, - kad šiemet minimi Tarptautiniai astronomijos metai mokslininkus, su nuostaba kontempliuojančius kūrinijos slėpinius, skatintų kontempliuoti ir Kūrėją, kontempliuoti Tą, kurio meilė, Dantės žodžiais tariant, „judina saulę ir kitas žvaigždes“. (jm)