Lapkričio mėnesį popiežius Benediktas XVI meldžiasi dvejomis visuotinėmis intencijomis. Pirma, kad visi pasaulio vyrai ir moterys, ypač tie, kurie neša politinę ir ekonominę atsakomybę, neapleistų savo pareigų kūrinijos saugojime. Antra, kad įvairių religijų tikintieji, per gyvenimo liudijimą ir brolišką dialogą aiškiai parodytų, kad Dievo vardas yra taikos nėšėjas.

Kartu su popiežiumi šiomis intencijomis kviečiami pasimelsti visi tikintieji, taip kartu su Šventuoju Tėvu galintys dvasiniu būdu prisiliesti ir dalyvauti visuotinės Bažnyčios bei pasaulio gyvenime.

Kaip Vatikano radijui komentavo misionierius Gan Paolo Gualzetti, 15 metų dirbęs Bangladeše, o dabar misionierių centro Milane vadovas, būti misionieriumi pirmiausia yra skelbti Evangeliją, bet taip pat sėti gerumo sėklas, susitinkant ir bendradarbiaujant su broliais ir seserimis iš kitų religijų, kurie trokšta kažko panašaus. Tai ir yra broliškas dialogas, sustiprintas gyvenimo liudijimu. Misionierius minėjo vieną Bangladeše sutiktą musulmoną profesorių, kuris sugebėjo universitete atidaryti „Pasaulinių religijų departamentą“, skirtą abipusiam krikščionių ir induistų, induistų ir musulmonų, musulmonų ir krikščionių pažinimui. Giliu profesoriaus įsitikinimu, susidūrimai tarp įvairių religijų išpažinėjų kyla iš vienas kito nepažinimo.

Anot Gualzetti, tikrai nepaprastas skandalas ir papiktinimas, kai karas bei prievarta vykdomi Dievo vardu. Jis pasakojo, kad jam būnant Bangladeše popiežius Jonas Pauliaus II pasakė, kad skirtingų religijų išpažinėjų susidūrimai (Bangladeše) nebuvo norėti Dievo. Šiuos žodžius priėmė ir daug musulmonų. Misionierius priminė krikščioniško liudijimo principą: Dievo norima taika pasiekiama ne kerštu, o atleidimu. (rk)